All images are copyrighted. See MAIN INDEX PAGE for details.
Kaunas 20 Aug 2010
CLICK ON A PICTURE TO VIEW IT BIG !!!
buiding period 1920s post promoterism lithuanian wilhelminian style architecture - nach wilhelminisch Gruenderzeit fassade architektur |
closeup detail satellite dish on house built 1924 in need of rennovation - 21. jahrh satellitenschuessel auf vorkriegs gebaeude rennovierungsbeduerftig |
kaunian kaunites kauna dudes and kauna dudettes bohemian strolling double cupola dome balcony lovely building style - balkon kuppel |
antique black and white monochrome photography exhibition in governor mansion park - historische schwarzweiss fotografie |
siauruko anksciau vadinto kukuska sustojimas ties dauksos gatve kaunas apie 1930 - narrow gauge railway 1930s steam loco schmalspurbahn litauen dampflokomotive k 302 |
historic photo close-up of head of state protection security personell police - personenschutz littauen polizei geheimdienst uniform |
freedom alley laisves aleja kaunas traffic free - freiheitsallee historisches foto 1924 bis 1930 bus linie 26 littauische geschichte |
K85 motorcycle two cylinder (please email if you know what model make manufacturer) - zweizylinder motorrad nicht bmw horch horex zuendapp royal enfield matchless adler triumph |
First Kaunas Riflewoman unit february 15, 1939 - jaegerfrauen frauenschuetzen grenadier schuetze jaeger |
girl talk at historical presidential palace republic of lithuania national museum - photo exhibits - photoaustellung garten praesidentenpalast kaunas |
fotografiju paroda istorine lietuvos respublikos prezidentura kaune provisional capital - fiat 519 lithuanian military soldiers soldaten |
vytautas prospektas in the sitance kaunas old railway station 1921- alter bahnhof uniform kind strassenbahnschienen |
bauhaus art deco kaunas city main post office building pastas - hauptpost hauptpostgebaeude hauptpostamt 15:13 |
liberty alley laisves aleja pedestrian zone kaunas centre view st michael military church at vanishing point - fluchtpunkt militaer kathedrale |
corner vasario 16 sosios gatve 1918 Independence Day february 16th street Nepriklausomybes Aktas - unabhaengigkeits tag strasse |
outdoor art sculpture betal man sitting holding huge stone - metall bildhauer arbeit stein metallfigur plastik kunst |
gleno milerio orkestras glenn miller orchestra moonlight serenade mood chattanooga choo www.miller.lt vilniuis band live concert purgine spurgine |
western capitalism banks triumphant swedbank SEB corporate dependance - kapitalismus privatbesitz unter blauem himmel |
danielius dolskis finansavo aqata litwakischer Saenger Buehnenkuenstler riga st petersburg geguzine lietuvaite Laisves Aleja metropolis |
cia 1919 03 18 garbingai zuvo kauno komendanturos kareivis pranas Kaunas headquarter perished honorably soldat Franz Eimutis von deutschen ermordet |
metropolis kaunas famous interwar hotel restaturant venue built by nikolajus Andrejevas Litauen Hotel Lietuvos viesbutis local neo baroque style |
two girls splashing boys on their bikes watersport water games - jugendspiele wasser spritzen danske bankas danish bank fussgaengerzone |
clear channel evil USA media capitalist empire private ownership monopolist beer advertisement utenos special dark alus alcohol warning |
alcohol health - family warning of evil CLEAR CHANNEL us corporation - vartodami alkoholi rizikuojate savo sveikata seimos ir visumenes gerove |
cute socialist advertising display gives peace tells time lithuanian national flag yellow green red - werbedisplay mit uhr atomuhr sozialistischer scharm |
places of imperial murder massacre kalipeda 1923 imperialistische morde blut massaker panvezys dauguva radviliskis 1919 sircintos giedraiciai 1920 |
statue of liberty - freedom from occupation - 21st century occupied and owned by private shareholder corporations enslaved without knowing freiheitsstatue |
statue of liberty erected in 1922 by Juozas Zikaras suicide 1944 in Kaunas sculpture knygnesys in Alytus - freiheitsstatue litauischer Bildhauer |
bust of 1939 Martynas Martin Jankus social activist publisher in East Prussia ausros dawn died in germany - morgenroete verleger sozial aktivist |
lietoviu vainas veikies Generolas Silvestras Zukauskas Supreme Commander survived the slaughter died in Kaunas 1937 - general |
lithuanian nationalistic war memorial remembrance of murders massacres aggression oppression discrimiation collaboration resistance eternal flame |
communist crimes 1939 - 20 june 1941 civil citizens 6011 children exile parents mother prostitures fathers criminals - verbannt kriminaltaeter litauen exil |
jesus on the cross - palestinian jew escaped death penalty - beautiful pagan wood carving - holzschnitzarbeit heidnische motive ostkirche kreuz jesu |
traditional woodcraft wooden cages baltic religious woodcarving artwork sculpture craft - schnitzerei baltische schnitzarbeit Vytautas museum |
anvient spirits oversee modern mechanical industrial war victims memory - alte goetter schauen auf opfer der industriellen kriegsmaschinerie |
P Rimsa lietuvos mokykla 1864 1904 lithuanian school - peaceful industrious anti capitalist handicrafts social work spinning wheel mother - spinnrad mutter |
pocket tank in front of the 1936 war museum weapon collection - 1935 belgium made 35-bell carillon belaard in tower |
military museum lions by J. Tiskeviciaus 1937 m. Tyszkiewicz ostrow relics reliquien partisans denkmal militaermuseum waffen guseiserne loewen |
bearded cape fountain gnome figure with stone cast iron - gusseisen springbrunnen hutzelmaennchen mit vollbart auf stein |
face visage detail phot enlargemement closeup full beard cape man water fountain - nahansicht kapuze vollbart brunnen wasserspiel kapuzenmann |
grand architecture regal royal ornament erected 1900 building V. Putvinskio g. 42, Kaunas - architect Nikolajus Andrejevas 1856 - herschaftlich gebaeude |
astronomijos gatve rusty dangerous balcony woman cleaning big bag eastern block flair - ostblock romantik balkon astronomie strasse |
All images are copyrighted. See MAIN INDEX PAGE for details.
The Vytautas the Great War Museum (Lithuanian: Vytauto Didziojo karo muziejus) is a museum in Kaunas, Lithuania. It was opened on 16 February 1936 and named after Vytautas the Great, Grand Duke of Lithuania. The museum displays historical artifacts pertaining to Lithuania and Kaunas from prehistoric times to the present day, including a large collection of historical weapons. The airplane Lituanica, on which Steponas Darius and Stasys Gire.nas flew across the Atlantic Ocean in 1933, is on display and remains a popular exhibition. Square commemorating Lithuanian national renaissance figures with the Tomb of the Unknown Soldier in the middle Statues of Lithuanian national renaissance figures, and the Tomb of the Unknown Soldier and eternal flame, are located in the square in front of the museum. During the time of the First Lithuanian Republic (1918-1940), when Kaunas was the temporary capital of Lithuania, national holidays were celebrated in the square. The Kaunas 35-bell carillon (range from as1 to as4) in the tower of the Vytautas the Great War Museum was completed in Belgium in 1935. Bell music from the tower was first played in 1937. Regular carillon concerts began in 1956. The first carillonists of the Kaunas carillon were Lithuanian composers Viktoras Kuprevic(ius and his son Giedrius Kuprevic(ius. The carillon was restored by the Royal Eijsbouts bell foundry in Asten, Netherlands, in 2005-2006. After the restoration, the carillon has 49 bells and a new keyboard. Every day at midday, the Lithuanian melody "Oi, neverk motuse.le” is played. The crypt for Those Who Died for Freedom of Lithuania was constructed in 1938. The crypt was vandalized and destroyed during Soviet occupation. After restoration the crypt was opened in 1998. The museum shares its building with the M. K. C(iurlionis National Art Museum and is located in Vienybe. Square. The museum and its surroundings are depicted on the 20 litas banknote. Muzeum Wojskowe im. Witolda Wielkiego w Kownie, lit. Vytauto Didziojo karo muziejus - muzeum wojskowe po?oz.one w Kownie, jedno z najstarszych placówek muzealnych na Litwie. Gmach muzeum zosta? zaprojektowany przez Ka-rlisa Reisonsa. Oficjalnego otwarcia placówki dokonano w osiemnasta rocznice og?oszenia niepodleg?os'ci Litwy 16 lutego 1936 roku. Muzeum prezentuje historie Litwy od czasów prehistorycznych do obecnych, posiada spora kolekcje róz.nych rodzajów broni, jak równiez. wrak samolotu, na którym dwaj piloci litewscy Steponas Darius i Stasys Gire.nas przekroczyli Atlantyk. Muzeum ulokowane jest w tym samym budynku co Narodowe Muzeum Sztuki im. M. K. C(iurlionisa przy placu Vienybe.. Gmach muzeum uwieczniono na banknocie dwudziestolitowym. Vytauto Didziojo karo muziejus - vienas seniausiu Lietuvos muzieju. Muziejaus steige.jas (nuo 2006 m. sausio 1 d.) - Lietuvos Respublikos krasto apsaugos ministerija. Muziejaus ikurimas Dar 1919 m. nepriklausomos Lietuvos kariuomenes vadai laikinaja sostine tapusiame Kaune nusprende steigti Karo muzieju. Muziejus pradetas kurti 1919 m. gruodzio 15 d. kariuomenes vado generolo leitenanto Prano Liatuko isakymu. O 1921 m. sausio 22 d. isakymas Nr. 17 kariuomenei skelbe, kad "kuriamas karo muziejus turi prakilnu ir garbinga tiksla - pagaminti busianc(ioms kartoms amzina paminkla to, kaip Lietuva, per amzius priesu varginta, numete vergijos panc(ius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasieke nepriklausomybes". Muziejaus organizatorius generolas leitenantas Vladas Nagevic(ius emesi iniciatyvos ir per 24 dienas sename mediniame carines Rusijos kariuomenes 3-iojo Dono pestininku pulko manieze irenge pirmaja Karo muziejaus ekspozicija. Muziejus iskilmingai atidarytas 1921 m. vasario 16 d., kai Lietuvos Respublika svente 3-iasias Nepriklausomybes metines. Karo muziejus sparc(iai augo, turtejo, pletesi. Kaupiami eksponatai bylojo ne tik apie ginklu evoliucija ir buvusias kautynes karo lauke C(ia buvo stengiamasi parodyti ir didinga Lietuvos valstybes politine ir kulturine praeiti. Netrukus muziejus tapo ne tik lietuviu tautos kulturiniu zidiniu, bet ir tautos sventove Naujo muziejaus statyba 1922 m. geguzes 6 d. krasto apsaugos ministro sukviestame pasitarime, kuriame dalyvavo 30 kariskiu, menininku, mokslininku ir valdzios zmoniu, buvo pasiulyta nauja Karo muzieju statyti Lietuvos viduramziu piliu, senovines koplyc(ios arba stubos stiliaus. Isrinktas komitetas muziejaus stiliui ir vietai parinkti sutare, jog muzieju naudingiausia statyti ant Vytauto kalno pagal profesoriaus Mykolo Songailos projekta, imituojanti senoves lietuviu pili. Jis ir kiti komiteto nariai isivaizdavo, kad tokiame muziejuje bus ikurdinti Karo muziejus (pirmajame aukste), Kauno miesto muziejus (antrajame aukste) bei paminklu ir skulpturu galerija (trec(iajame aukste). Tac(iau siuos planus sujauke Vytauto kalno grunto tyrimai ir apskaic(iuotos islaidos jam sutvirtinti bei terasoms irengti. Buvo sugrizta prie zemes sklypo Nepriklausomybes aiksteje 1929 m. parengtas naujas Karo muziejaus statutas. Buvo numatyta muziejuje steigti 12 skyriu. 1930 m. lapkric(io 28 d., minint Vytauto Didziojo mirties 500-asias metines, pasventintas naujojo Karo muziejaus pastato kertinis akmuo. i pamatus suberta zemiu, atveztu is Gedimino kalno ir Rasu kapiniu bei vietu, susijusiu su kovomis del Lietuvos Nepriklausomybes. Statyba priziurejo sudaryta komisija: Kauno burmistras Jonas Vileisis, dailininkas Antanas Zmuidzinavic(ius, inzinierius Antanas Gravrogkas, komisijos pirmininkas svietimo ministras Konstantinas Sakenis. Naujieji rumai (archit. Vladimiras Dubeneckis) baigti statyti 1936 m. ir duris atvere tu pac(iu metu vasario 16 d. Pastate veike du savarankiski muziejai: Karo ir Kulturos. Karo muziejui suteiktas Vytauto Didziojo vardas. Skyriai "Lietuvos mokykla 1864-1904" Karo muziejaus bokstas Paminklas zuvusiems uz Lietuvos laisve Nezinomojo kareivio perlaidojimo ceremonija, 1934 m. J. Tiskevic(iaus 1937 m. dovanoti liutai is Astravo dvaro Karo muziejui teko pastato paradine puse priesais Nepriklausomybes aikste Tai buvo pirmas Lietuvoje viesasis valstybinis muziejus, kuriam sukurtas specialus interjeras, ekspozicijai irengti pasitelktos scenografines ir memorialines priemones. Ekspozicijos remai, t. y. jos pradzia ir pabaiga, buvo herojinis pasakojimas apie tautos istorini kelia, kovas del laisves ir Nepriklausomybes. Kulminaciniai taskai - Vytauto Didziojo kapela ir Zuvusiuju uz Lietuvos laisve kripta - irengti ir dekoruoti zymaus dailininko Mstislavo Dobuzinskio. Muziejus kaupe ir eksponavo vertingus daiktus, surinktus ne tik Lietuvoje, bet ir uzsienyje Veike sie skyriai: * Vytauto Didziojo kapela * Lietuva po 1795 m. * Napoleono laikai * 1831 m. ir 1863 m. sukilimai * Lietuviu spaudos draudimo laikotarpis * Lietuviu kariniai daliniai Rusijoje 1917 m. * Nepriklausomybes skyrius * Lietuvos kariuomenes pulku ir istaigu skyrius * Sauliu sajungos ir partizanu skyrius * S. Dariaus ir S. Gireno skyrius su "Lituanica" * Sarvu ir ginklu kolekcija * Lietuvos piliakalniu fortifikacija ir vakarines Lietuvos naujojo gelezies amziaus medziagine kultura * Zuvusiuju uz Lietuvos laisve kripta. Sodelis Grazejo ir tobulejo ne tik ekspozicijos, bet ir Karo muziejaus sodelis. Salia pastato esanti netvarkinga prekyviete buvo panaikinta, sklypas aptvertas buvusios Kauno tvirtoves gelezine tvora, irengti gelynai. Aikste pavadinta Vienybes vardu. Muziejaus zemes sklypa imta vadinti Karo muziejaus sodeliu. 1921 m. spalio 16 d. sodelyje atidengtas paminklas "Zuvusiems uz Lietuvos laisve". Pradetos zuvusiuju pagerbimo ir valstybines bei tautines veliavu pakelimo ir nuleidimo apeigos, kurias atliko Lietuvos laisves kovu invalidai. Jos vyko kiekviena diena: 7 val. ryte ir saulei leidziantis vakare 1934 m. lapkric(io 23 d. prie sio paminklo palaidoti Nezinomojo kareivio palaikai. Salia paminklo zuvusiesiems pastatyti septyni is ivairiu Lietuvos vietu atgabenti kryziai. Priesais paminkla sumurytas akmeninis aukuras su Amzinaja ugnimi - pagarbos ir atminimo zenklu zuvusiems uz Lietuvos laisve - ir lotynisku uzrasu "Redde quod debes" (atiduok, ka privalai). 1928 m. atidengtas Laisves paminklas - Juozo Zikaro zalvarinis kurinys. Sodelyje isaugo lietuviu tautos didziavyriu panteonas: Jono Basanavic(iaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Maironio, Antano Juozapavic(iaus, Povilo Luksio, Silvestro Zukausko, Vlado Putvinskio, Martyno Jankaus, Petro Vileisio biustai (Juozo Zikaro ir Broniaus Pundziaus kuriniai), "Knygnesys" (J. Zikaro zalvarine statula), "Sejejas" (Bernardo Buc(o zalvarine statula), paminkline lenta Lietuvos knygnesiams. 1937 m. Karo muziejaus bokste eme skambeti varpu muzika.Is viso buvo 36 varpai. Vienas varpas nuliedintas Filadelfijoje (JAV) ir 1922 m. padovanotas lietuviu emigrantu kaip Laisves simbolis issivadavusiai tautai. Vienoje varpo puseje buvo islietas Vytis, kitoje - priesakas: "O, skambink per amzius Vaikams Lietuvos, kad laisves nevertas, kas negina jos". Kiti varpai nuliedinti Belgijoje, jiems suteikti zuvusiu Lietuvos vaduotojugyneju ir Lietuvos laisves kovu vardai. Muziejaus sodelyje pastatyti is bermontininku atimti ir is Kauno fortu atgabenti artilerijos pabuklai. iejima i muzieju papuose liutu skulpturos, atveztos is Astravo dvaro. Juos 1938 m. muziejui padovanojo grafas J. Tiskevic(ius, tuo metu gyvenes Paryziuje Siuos valdzios ir galybes simbolius i Lietuva is Peterburgo XIX a. viduryje atsigabeno grafo tevai. Priesais muziejaus pagrindini fasada irengtas fontanas su nykstuko skulptura. Sodelyje buvo svenc(iamos visos svarbiausios tautos sventes, sutinkami Naujieji Metai. Per sventes buvo atliekamos tradicinemis tapusios ceremonijos, apeigos. Jos sutraukdavo daugybe lankytoju. Vasara muzieju ir sodeli per diena aplankydavo 2-3 tukstanc(ius lankytoju. 1938 m. muzieju aplanke 67 973 lankytojai. 1940 m. sovietine okupacija pakeite ne tik Lietuva, bet ir muzieju. Jau 1940 m. liepos 25 d. muziejus neteko Vytauto Didziojo vardo ir buvo pavadintas Kariskai istoriniu. Bolsevikams isakius muzieju perorganizuoti, laikinuoju virsininku paskirtas plk. Juozas Sarauskas (1941 m. susaudytas). 1941 m. geguzes 21 d. LKP CK biuras liepe pasalinti is Karo muziejaus sodelio skulpturas (S. Zukausko, V. Putvinskio, P. Luksio, A. Juozapavic(iaus). Naciu okupacijos metais pavadinimas muziejui buvo sugrazintas, bet prarasta keletas stambiu eksponatu, tarp ju ir Juozo Mikeno kario statula muziejaus bokste Per SSRS ir Vokietijos okupacijas labai nukentejo ir muziejaus sodelis. Jis buvo naikinamas po truputi, bet nuolat. 1940-1944 m. uzdraustos apeigos ir ceremonijos, skambinimas Laisves varpu, kariljonu, uzgesinta aukuro ugnis prie Nezinomojo kareivio kapo, bokste nebebuvo kabinama Lietuvos veliava. Per antraja sovietine okupacija prarasta nemazai tarpukariu surinktu eksponatu: kariuomenes pulku veliavu, albumu, nuotrauku, artilerijos pabuklu ir kt. Sunaikintos buvusios saliu ekspozicijos. Muziejus buvo priverstas propaguoti svetima ideologija. Sunaikinus nepriklausomos Lietuvos paminklus, imta statyti SSRS ideologija atitinkanc(ius: sodelio siaurineje tvoroje 1947 m. îmurytos urnos su 4 komunaru palaikais (iskeltos 1973 m.). 1950 m. sunaikinta Laisves statula, Nezinomojo kareivio kapas, kitos skulpturos. Vietoje Laisves paminklo pastatyta Vinco Mickevic(iaus-Kapsuko, vietoj Nezinomojo kareivio kapo - Felikso Dzerzinskio skulptura, o rytineje sodelio dalyje, prie pat muziejaus, - rusiskas tankas. Nuo 1956 m. muziejus buvo vadinamas Valstybiniu istorijos muziejumi. Atgimus Lietuvai, iskart eme keistis ir Karo muziejus. 1990 m. sausio 29 d. sugrazintas Vytauto Didziojo karo muziejaus vardas. Muziejaus darbuotoju deka susigrazinta ir dalis eksponatu, sovietines okupacijos metais isveztu i Vidaus reikalu ministerijos archyvus. Muziejus pasipilde Lietuvos zmoniu per visas okupacijas issaugotomis ir padovanotomis relikvijomis: tarpukario karininku ir kareiviu, valstybes veikeju, diplomatu asmeniniais daiktais, apdovanojimais ir dokumentais. 1988 m. pagal architekto Algimanto Sprindzio projekta sodelis buvo pradetas atkurti. 1989 m. vasario 16 d. iskilmingai atidengta Laisves statula. Paminklas "Zuvusiems uz Lietuvos laisve" atstatytas 1990 m. vasario 16 d., Nezinomojo kario palaikai perlaidoti 1990 m. lapkric(io 23 d. 1989-1991 m. i savo ankstesnes vietas sugrizo tautos didvyriu paminklai. 1998 m. lapkric(io 23 d. atkurta Zuvusiu uz Lietuvos laisve ir nepriklausomybe kripta. Muziejaus fonduose sukaupta apie 230 000 eksponatu, tarp ju saltieji ir saunamieji ginklai, archeologiniai radiniai, dokumentai, fotografijos ir negatyvai, vaizduojamojo meno ir portretu rinkiniai. Ypac( vertingomis laikoma ginklu, Balio Burac(o negatyvu kolekcijos, "Lituanicos" transatlantinio skrydzio relikvijos, pirmojo Lietuvos kariuomenes vado generolo Silvestro Zukausko ir kitu kariuomenes kureju asmeniniai ginklai ir daiktai. Dideles Antrojo pasaulinio karo, 1944-1953 m. Lietuvos partizanu kovu, numizmatikos kolekcijos. Mokslineje bibliotekoje sukaupta apie 15 000 leidiniu, seniausias spausdintas 1605 m. Siuo metu muziejuje veikia 7 skyriai: * Archeologijos skyrius kasmet atlieka archeologinius tyrinejimus, saugo ir tvarko archeologinius radinius. Fonduose sukaupta per 45 000 eksponatu. * Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes karybos istorijos skyrius tyrineja XIII-XVIII a. LDK karybos problemas. * Karybos istorijos (1795-1940 m.)skyrius renka ir tiria eksponatus apie lietuviu nacionalinius dalinius kitu valstybiu kariuomenese, sukilimus, karus, Lietuvos Nepriklausomybes kovas 1918-1923 m. bei tarpukario Lietuvos Respublikos kariuomene Didelis demesys skiriamas Stepono Dariaus ir Stasio Gireno transatlantinio skrydzio istorijai. * Naujausiuju laiku karybos skyrius tyrineja laikotarpi nuo 1940 iki 1990 m. ir atsikurusios Lietuvos Respublikos kariuomene * Edukacijos ir informacijos skyrius informuoja visuomene apie muziejuje veikianc(ias ekspozicijas ir parodas, veda apzvalgines ir temines ekskursijas, Lietuvos istorijos pamokas moksleiviams, skaito paskaitas, organizuoja sventes ir istoriniu datu minejimus. * Fondu apskaitos ir apsaugos skyrius saugo, inventorizuoja ir sistemina visus muziejaus rinkinius (isskyrus archeologijos). Tai ginklu, nuotrauku, negatyvu, Balio Burac(o, daiktu, meno, numizmatikos, spaudos, pagalbines medziagos rinkiniai. Is viso muziejuje saugoma 229 623 eksponatai. * 1997 m. prie muziejaus prijungta sovietmec(iu buvusi pogrindine ir iki siol veikianti spaustuve "ab" (Saliu k., Domeikavos sen., Kauno r.). Vilniuje yra isikures Vytauto Didziojo karo muziejaus Karo technikos ir transporto skyrius. Muziejus yra pasirases bendradarbiavimo sutartis su Vidaus reikalu ministerijomis, Lietuvos sauliu sajunga, Tautiniu olimpiniu komitetu, Lenkijos kariuomenes muziejumi Varsuvoje, Mikalojaus Koperniko universitetu Toruneje bei kitomis istaigomis ir organizacijomis. Nuo 1989 m. prie Vytauto Didziojo karo muziejaus veikia Kauno karo istorijos klubas, propaguojantis Lietuvos kariuomenes tradicijas, dalyvaujantis istoriniu musiu rekonstrukcijose tiek Lietuvoje, tiek uzsienyje 2009 m. lapkric(io 5 d. LR kulturos ministro isakymu Vytauto Didziojo karo muziejaus statiniu kompleksas paskelbtas valstybes saugomu kulturos paveldo objektu. * 1921-1940 m. - brg. gen. Vladas Nagevic(ius * 1940-1941 m. Bronius Zekonis * 1941-1944 m. Vladas Nagevic(ius * 1944-1946 m. Petras Tarasenka * 1946-1964 m. J. Apuokas-Maksimavic(ius * 1964-1979 m. A. V. Kvedaras * 1979-2006 m. Juozapas Jurevic(ius * Nuo 2006 m. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis